Kazys Grinius

(1866-1950)

Gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Marijampolės aps. Sasnavos vls. Selemos Būdos k.

Pradinę mokyklą lankė Oškinėje, Lymarkuose, Marijampolėje. Baigė Marijampolės gimnaziją, o 1893 m. - Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. Studijų metu buvo trumpai kalintas Maskvos Butyrkų kalėjime už dalyvavimą studentų riaušėse (1889 m.).

Dar nebaigęs studijų, 1892 m. rudenį Minske buvo punkto kovai su cholera gydytojas.

1893 m. 9 mėnesius plaukiojo laivo gydytoju Kaspijos jūroje. 1894 m. vertėsi laisvo gydytojo praktika Marijampolėje, po 2 metų persikėlė į Virbalį, dar vėliau - į Naumiestį. 1898-1903 m. gyveno Pilviškiuose, vėliau vėl Marijampolėje, kur už lietuvių kultūrinę veiklą trumpai buvo kalintas. 1905 m. gyveno Vilniuje, 1906 m. vėl Marijampolėje, kur vėl kartu su žmona 2 savaites kalintas kalėjime už lietuvišką veiklą. 1908-1910 m. gyveno Vilniuje. 1910 m. Marijampolės kalėjime vėl kalintas apie 1,5 mėnesio.

1914-1919 m. su šeima gyveno Rusijoje. 1917 m. Voroneže išrinktas į Rusijos lietuvių tarybą. 1919 m. atsidūrė Paryžiuje, buvo Lietuvos delegacijos repatriacijos komisijos pirmininkas, rūpinosi lietuvių grįžimu iš vokiečių nelaisvės į tėvynę, padėjo apie 1 000 tautiečių.

1919 m. grįžo į Lietuvą.

Buvo Steigiamojo, I, II ir III seimų narys.

1920 06 19-1922 02 02 vadovavo VI Ministrų kabinetui.

1922 m. tapo Kauno savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėju.

1926 m. birželio 7 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Juo išbuvo iki 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo.

Vėliau dirbo Kauno savivaldybėje.

Vokiečių okupacijos metais už protestą dėl žydų žudymo metams buvo ištremtas į Ąžuolų Būdą.

1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1947 m. atvyko į Čikagą (JAV).

Vienas Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderių, vienas varpininkų organizacijos vadovų, vienas Lietuvos demokratų partijos programos autorių (1906 m.)

Redagavo „Lietuvos ūkininko kalendorių", „Ūkininką", „Varpą", „Sveikatą", „Lietuvos žinias", „Kovą su džiova", „Pieno lašą".

Bendradarbiavo „Aušrinėje", „Lietuvos ūkininke", „Vilniaus žiniose". Išvertė į lietuvių kalbą ir išleido „Lietuvos darbininko" 1, 2 Nr.

Parašė botanikos, medicinos, istorijos veikalų, vertė iš lenkų ir kitų kalbų grožinę ir mokslo populiariąją literatūrą, parašė atsiminimų dvitomį.

Mirė 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje.

Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918-1940 politikos veikėjų. 1991
Liudas Truska, Algimantas Lileikis, Gediminas Ilgūnas, Rimgaudas Geleževičius. Lietuvos prezidentai. Vilnius, 1995