Užsienyje

2011 m. gruodžio 8-9 d. Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo vizitas Europos Vadovų Taryboje Briuselyje

Belgijos sostinėje susirinkę ES valstybių vadovai ankstyvą penktadienio rytą sutarė dėl griežtos finansinės disciplinos ir taupymo priemonių, būtinų euro zonos skolų krizei įveikti.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog pasiektas bendras susitarimas dėl finansinės drausmės griežtinimo rodo ES politinę valią prisiimti atsakomybę už Europos ekonominę ateitį ir ryžtą nedelsiant spręsti euro zonos skolų krizės problemas. Prezidentės vertinimu, tai labai reikšmingas žingsnis į priekį, kurio jau seniai reikėjo.

„Džiaugiuosi, kad absoliuti ES valstybių dauguma supranta, kokioje sudėtingoje padėtyje atsidūrė Europos ekonomika, ir žengė labai svarbų žingsnį stiprinant fiskalinę, ekonominę drausmę ir atsakingą elgesį su finansais", - sakė Lietuvos vadovė.

Tolesnėse ES vadovų diskusijose siūloma, jog šis susitarimas būtų taikomas septyniolikai euro zonos valstybių, prie kurių galėtų prisijungti ir likusios ES narės, siekiančios vykdyti atsakingą ekonominę ir fiskalinę politiką. Prezidentės teigimu, tai reiškia, jog Europa vienijasi ir dar glaudžiau bendradarbiaus ekonominės politikos koordinavimo klausimais.

Pasak Lietuvos vadovės, atsakingu finansų valdymu pasižyminčios Baltijos ir Šiaurės valstybės palaiko ES Vadovų Tarybos sprendimus. Prezidentės teigimu, šie sprendimai buvo neišvengiami, juos reikėjo priimti jau anksčiau, neleidžiant ES skolų krizei gilėti.

Briuselyje Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai taip pat pritarė Lietuvos siūlymui į Vadovų Tarybos išvadas įtraukti nuostatą iki 2015 m. panaikinti ES regionų energetinę izoliaciją.

Ketvirtadienį ir penktadienį Vadovų Tarybos darbe dalyvavusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog šis sprendimas reiškia tvirtą ES politinę paramą Lietuvos siekiui užtikrinti energetinį saugumą.

„Elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, Baltijos šalių integracija į Vakarų Europos energetinę sistemą turi didelę politinę ir ekonominę reikšmę Lietuvai. Užsitikrinę alternatyvų energijos tiekimą sumažinsime priklausomybę nuo monopolinio dujų tiekėjo ir užkirsime kelią energetiką naudoti kaip politinės įtakos įrankį", - sakė Prezidentė.

Šalies vadovė teigimu, užsitikrinus Europos politinę paramą, mūsų tikslas, kad Lietuvos energetiniam saugumui svarbiems projektams būtų užtikrinta finansinė parama naujoje ES biužetinėje perspektyvoje.

Vadovų Tarybos išvadose taip pat atsižvelgta į kitą Lietuvos siūlymą, kad ES kaimyninės šalys būtų įtrauktos į branduolinės saugos užtikrinimo procesą. Europos Sąjunga sieks įvertinti, kaip visose atominėse elektrinėse jos kaimynystėje, taip pat ir Astrave bei Kaliningrade planuojamose statyti AE, yra taikomi griežti tarptautiniai saugos reikalavimai tiek technologijoms, tiek personalui, statybinėms konstrukcijoms ir priežiūrai.

27 ES šalių vadovai taip pasirašė Kroatijos stojimo į Europos Sąjungą sutartį. Pasak šalies vadovės, Kroatija taps ES nare 2013 m. liepos 1 d., Lietuvai kaip tik pradedant pirmininkavimą ES.

Prezidentės spaudos tarnyba